- išnevėžioti
- ×išnẽvėžioti tr., išnevežióti J nuplėšti kam garbę, išniekinti, išbjaurinti, išplūsti: Niekas dar taip manęs neišnevė́žiojo, kaip tu Užv. Kad ir nesigėdijai taip niekuo nekaltą žmogų išnẽvėžioti Brs. Boba išbjaurino pijuką, t. y. iškoliojo, išnèvėžiojo, išpeikė JI561. Išnẽvėžiojęs visą anų gyvenimą, ko belendi pas anus? Dr. \ nevėžioti; apsinevėžioti; išnevėžioti; panevėžioti
Dictionary of the Lithuanian Language.